Search Results for: "Cezaris Graužinis"
2012 m. vasario 24 ir 25 dienomis Lietuvos nacionalinio dramos teatro didžiojoje salėje įvyks spektaklio „Ir vėl viskas bus gerai“ premjera. Cezaris Graužinis ne tik režisuoja spektaklį – jis pats parašė inscenizaciją pagal garsaus prancūzų intelektualo, vieno svarbiausių tarpukario prancūzų dramaturgų Jeano Giraudoux (Žanas Žirodu, 1882–1944) pjesę „Šajo pamišėlė“.
Režisierius Cezaris Graužinis ir teatras „cezario grupė“ pradeda naują teatro sezoną premjera – komedija „Dar viena meilės staigmena“ pagal genialaus XVIII a. amžiaus pradžios prancūzų dramaturgo ir filosofo Pierre’o de Marivaux to paties pavadinimo komediją. Tai – staigmena teatro gurmanams, vertinantiems subtilų psichologizmą, daugiasluoksnį turinį bei elegantišką humorą. Spektaklio premjera vyks rugpjūčio 31 ir rugsėjo 1 dienomis Menų spaustuvėje.
Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT), į naują sezoną žengiantis atsinaujinęs išore ir turiniu, yra suplanavęs žinomų režisierių dešimties spektaklių premjeras ir žada didesnių patogumų įsigyjant bilietus.
72-ąjį LNDT sezoną antradienio vakarą pradės Jono Vaitkaus režisuota vieno įdomiausių šiuolaikinių suomių dramaturgų Juhos Jokelos pjesė „Fundamentalistai”, vadinama radikaliausiu pastarųjų metų nacionalinės dramaturgijos kūrinių. Spektaklį du vakarus teatro fojė vaidins dvi skirtingos aktorių sudėtys – Rasa Samuolytė, Ramunė Skardžiūnaitė, Povilas Budrys ir Remigijus Bučius.
Spektaklio režisieriaus J. Vaitkaus nuomone, „Fundamentalistuose” temos turinį, klausimų apie mirtį, gyvenimą, religiją, tikėjimą antplūdį išgyvena visi žmonės – ateistai, katalikai, stačiatikiai, krišnaistai.
„Pjesė atvira, nuoširdi, apnuoginta. Joje viskas remiasi aktoriaus – žmogaus sąmone. Čia svarbiausia – žmogaus vertybės, jo stuburas. Ta pjesė tuo ir svarbi, kad ne bet koks aktorius tai gali vaidinti, ta prasme, kad ten turi būti labai aiški asmeninė nuostata, turi būti norėjimas spręsti tuos klausimus arba jų turėjimas viduje. Ta medžiaga yra maksimaliai priartinta prie aktoriaus – žmogaus”, – sako J. Vaitkus.
Maestro J. Vaitkus šį sezoną statys ir didelės apimties spektaklį „Visuomenės priešas” pagal Henriką Ibseną, kurį žadama parodyti šių metų lapkritį.
JAV ir Lietuvoje kurianti režisierė Jana Ros (Yana Ross) statys spektaklį „Chaosas” pagal kito šiuolaikinio suomių dramaturgo Mikos Mylyaho (Mika Millyah) pjesę. Pasak režisierės, pagrindinė pjesės tema – šiuolaikiniame žmoguje slypinti agresija, slepiama po kaukėmis ir išsiveržianti netikėtomis formomis. Spektaklyje pagrindinius vaidmenis kuria aktorės Dalia Michelevičiūtė, Rimantė Valiukaitė ir Toma Vaškevičiūtė. Šio spektaklio premjera numatoma spalio mėnesį.
Režisierius Oskaras Koršunovas rengiasi statyti naujausią Mariaus Ivaškevičiaus pjesę „Išvarymas” apie lietuvių emigrantų gyvenimą, o D. Michelevičiūtė Mažajai scenai kuria monospektaklį „Kalbos galia” pagal poeto Česlavo Milošo (Czeslaw Milosz) eiles, kuris lapkričio mėnesį turėtų vainikuoti šįmet minimo rašytojo gimimo 100-mečio programą.
Šį sezoną suplanuoti ir du spektakliai vaikams – Valentinas Masalskis statys „Grybų karą” pagal Justiną Marcinkevičių, o Evaldas Jaras – savo kūrybos spektaklį „Murkšlinas ir Turkšlinas”, kuris pirmą kartą vaikams bus rodomas teatro studijoje.
Pasak LNDT meno vadovo Audronio Liugos, numatoma ir seniai laukta lietuviška koprodukcija su „Meno fortu” – Eimunto Nekrošiaus spektaklis pagal Dantės „Dieviškąją komediją”, kurio premjera numatoma kitų metų balandžio mėnesį. Spektaklį statys nuolatinė E. Nekrošiaus kūrybinė komanda, o muziką kuria Andrius Mamontovas.
Antrąjį sezono pusmetį LNDT naujus spektaklius planuoja statyti režisieriai Cezaris Graužinis, Agnius Jankevičius, Gintaras Varnas.
Šįmet žiūrovų lauks ir bilietų įsigijimo naujovė – teatras siūlo įsigyti du abonementus: klasikinį – į spektaklius Didžiojoje salėje ir auksinį – į visus naujojo sezono premjerinius spektaklius Didžiojoje ir Mažojoje salėse. Bilietus galima pirkti ir internetu, per vieną iš bilietų platinimo sistemų.
Pasak LNDT generalinio direktoriaus Martyno Budraičio, teatras stengiasi planuoti sezono darbus pagal finansinę situaciją ir stengiasi gauti metinį biudžetą, kuris būtų kuo artimesnis teatro poreikiui. „Kalbėti apie kitų metų biudžetą būtų anksti, nors lėšų poreikį mes žinome, o realų biudžetą sužinosime vėliau. Metams skiriama valstybės dotacija teatrui su investiciniais projektais siekia 6,6 mln. litų, tačiau teatro poreikis viršija šią sumą apie pusantro karto”, – kalbėjo direktorius.
Gegužės 21 d. “cezario grupei” sukanka aštuoneri metai. “Cezario grupė” Lietuvos scenoje atsirado 2003 m. gegužės 21 d. su aktorių magistro darbu – Roland Schimmelpfennig spektaklio “Arabiška naktis” (rež. C.Graužinis) eskizu, kuris iškart buvo labai teigiamai įvertintas teatro pasaulio, apdovanotas Auksiniu scenos kryžiumi už geriausią debiutą. Šis įvertinimas, Cezario Graužinio žodžiais, parodė, kad “grupės kūryba įdomi ne tik mums patiems” ir paskatino sukurti savo teatrą.
Nuo tada Cezaris Graužinis, nors didžiąją savo laiko dalį praleidžia Graikijoje ir Suomijoje, per metus sukuria po vieną ar kelis spektaklius su “cezario grupe”, tiek pagal klasikinę bei šiuolaikinę dramaturgiją, tiek pagal savo paties parašytas pjeses.
2007 m. “cezario grupė” pastatė pirmą spektaklį pagal paties režisieriaus pjesę “Drąsi šalis” (ankstesnis pavadinimas “Lietuvos diena”). Nuo tada Cezaris Graužinis pradėjo atsiskleisti kaip dramaturgas, kurio pjesės įvertintos ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Šį kūrinį sekė tolesnės C. Graužinio pjesės: “Viskas arba nieko” (2009 m.), “Užbaik kaip B*ck***as” (“End it Like B*ck***”, 2010 m., pastatyta Helsinkio teatre “Viirus”) ir “Miego namai” (2011 m.).
Beveik visi “cezario grupės” spektakliai rodomi iki šiol, ne tik teatro “cezario grupė”, bet ir kitų teatrų repertuaruose. Spektakliai “Arabiška naktis”, “Užsispyrėlės tramdymas”, “Už geresnį pasaulį” (neberodomas), “Pasikėsinimai (TM), “Drąsi šalis”, “Bučiuoju, Oskaras”, “Viskas arba nieko”, “Nutolę toliai” labai skirtingi, tačiau visus juos vienija “vaizduotės teatro” principas ir pozityvus, kiek ironiškas požiūris į pasaulį. Pasak Cezario Graužinio, savo spektakliais visų pirma stengiamasi neteršti dvasinės aplinkos ir neskleisti negatyvizmo. 2011 m. už spektaklį “Nutolę toliai” pagal Pauliaus Širvio poeziją “cezario grupė” antrą kartą apdovanoti Auksiniu scenos kryžiumi, o Cezaris Graužinis – Boriso Dauguviečio auskaru “už Europos ir Lietuvos teatro tapatybės paieškas”.
“Cezario grupės” aktoriai studijavo LMTA Cezario Graužinio, Vlado Bagdono ir Irenos Bučienės kurse. Kartu su bakalauro ir magistro studijomis Cezaris Graužinis su šiais aktoriais dirba jau 14 metų.
“Cezario grupę” sudaro aktoriai Brigita Arsobaitė, Paulius Čižinauskas, Vytautas Kontrimas, Vilma Raubaitė ir Julius Žalakevičius, kartu vaidinantys visuose Cezario Graužinio lietuviškuose pastatymuose.
Šių metų kovo 4 d. Valstybiniame Šiaurės Graikijos teatre, Salonikų mieste įvyko Cezario Graužinio spektaklio „Déjà vu“ premjera. Pavadinimas sufleruoja, kad kažkas panašaus jau buvo sukurta, tik kitame laike, erdvėje, šalyje ir su kitais aktoriais.
2005-ais metais Helsinkyje, kartu su Vytautu Narbutu, Martynu Bialožeskiu ir „Viirus“ teatro aktoriais, Cezaris Graužinis sukūrė rožinį spektaklį apie teatrą ir mirtį „No Return“. Jis ne tik tapo „Viirus“ teatro kūrybinės veiklos kulminacija, bet ir sėkmingai buvo rodytas Švedijoje, Danijoje, Kroatijoje, atstovavo Suomijos teatrą pasauliniame teatro festivalyje Filipinuose ir, galiausiai, 2008-ųjų metų gruodžio mėnesį buvo parodytas Vilniuje, Menų spaustuvėje.
Pasak C. Graužinio, „spektaklyje „No Return“ pavyko sukurti ypatingą pasaulį, kuriame aktoriams buvo gera gyventi, o man, režisieriui, buvo gera į juos, ten, rožinėje scenoje gyvenančius, žiūrėti“.
Pakviestas bendradarbiauti su Valstybiniu Šiaurės Graikijos teatru, Salonikų mieste, režisierius C. Graužinis nusprendė iš netolimos užmaršties prikelti minėtą spektaklį. Spektaklį, su visais jo baltasparniais angelais, geraširdiškais milžinais, aukštais bokštais, traukiniais, vežančiais į nebūtį, su visa liūdesiu dvelkiančia rožine scenos dekoracija bei subtilia, ilgai persekiojančia muzika… „Taip ne tik man, bet ir ištikimiesiems bendražygiams – Martynui ir Vytautui – buvo sudaryta galimybė sugrįžti į mūsų pačių kadaise sukurtą džiaugsmingai graudų pasaulį,“ – teigė C. Graužinis. „Tad ryžausi mesti sau iššūkį – ar pavyks pakartoti Suomijos „No Return” kitame laike, kita kalba, kitoje kultūroje, kitame kontekste ir su kitais aktoriais?“
Būtent todėl graikiškas spektaklis ir gavo pavadinimą „Déjà vu“. Režisierius šmaikščiai lygina jau vieną kartą pastatyto spektaklio kartojimą su japonų No teatro etika ir praktika: „Čia viskas nukreipta į praeitį. No teatras nekuria naujų interpretacijų, priešingai, šio teatro uždavinys – parodyti spektaklį tokį, koks jis buvo sukurtas prieš 500 metų. Žinau, kad niekada neturėsiu galimybės dirbti tikrame No teatre, dėl to sukūriau savąjį No teatro principais grįstą precedentą – pakartoti anksčiau pastatytą spektaklį. Džiaugiuosi, kad išdrįsau tai padaryti. Dar labiau džiaugiuosi, kad buvo smagu ne tik man, bet ir aktoriams ir, žinoma, publikai.“
Režisierius C. Graužinis rengia ir dar vieną déjà vu. Nuo balandžio 4 dienos Atėnuose net trisdešimt kartų bus parodytas pernai kartu su aktore Maria Papadopoulou sukurtas monospektaklis Markizo de Sado kūrinių motyvais – „De Sadas – Žiustinai.“
Režisierius nepamiršta ir Lietuvos, čia kartu su „cezario grupės“ aktoriais šįmet planuojamos net trys premjeros: „Miego namai“, F. Kafkos „Metamorfozė“ ir „De Sadas – Žiustinai“.
Menų spaustuvė, 2008-aisiais pristačiusi Lietuvos publikai Suomijos teatre „Viirus“ (Helsinkis) režisieriaus Cezario Graužinio pastatytus spektaklius „No Return“ ir „Kaligula“, 2011 m. tęsia tradiciją ir rodo dar vieną bendrą suomių teatro ir lietuvių režisieriaus kūrinį – monospektaklį „Pabaik kaip Beckhamas“ („End It Like B*ck**“).
2010-aisiais sukurtas spektaklis bus rodomas Juodojoje Menų spaustuvės Juodojoje salėje vasario 3 ir 4 dienomis 19 val., vaidinimas vyks anglų kalba.
Spektaklio pavadinimas – 2002 m. Didžiojoje Britanijoje sukurto filmo „Bend It Like Beckham” (liet. „Smūgiuok kaip Bekhamas”) parafrazė.
Įsivaizduokime: 2010-aisiais metais žymiausiam futbolo žaidėjui atliekama nesėkminga nutrūkusios Achilo sausgyslės operacija. Kažkodėl jis nusprendžia pasitikėti suomių chirurgais Turku mieste. Po susitikimo su jais garsenybei tenka nutraukti savo sportinę karjerą.
Taip nutikus, futbolo, odekolono ir vyriško apatinio trikotažo stabas imasi gyvenimo būdo vadybininko karjeros. Ši jam puikiai sekasi ir įgyja tarptautinį mąstą, ypač po to, kai žmoniją pasiekia jo populiarios ir išradingos gyvenimo būdo teorijos. Gausūs gražuolio bestseleriai (kaip kad „Virk tai kaip B*ck**” ar „Medituok tai kaip B*ck**“) paliko neišdildomą pėdsaką šiuolaikinės kulinarijos, sodininkystės, seksualinio elgesio, vaikų auginimo, įvaizdžio kūrimo ir net dvasingumo teorijoje ir praktikoje.
Laukdamas artėjančio 70-ojo jubiliejaus garsiausias visų laikų futbolininkas maloniai kviečia publiką į viešą paskaitą, kur jis pasidalys savo patirtimi įvairiausiais šiuolaikinio gyvenimo klausimais.
Monospektaklyje vaidina „Viirus” teatro aktorius Dickas Idmanas. Pjesę – menamą futbolo legendos monologą – parašė Cezaris Graužinis. Spektaklio scenografiją ir kostiumus sukūrė dailininkas Vytautas Narbutas, muziką – kompozitorius Martynas Bialobžeskis.
Nors spektaklis kupinas aliuzijų į Davido Beckhamo gyvenimą, režisierius teigia, jog pjesės tekstas pateikiamas ne kaip Beckhamo monologas, o kaip bevardžio aferisto mėginimas imituoti Beckhamą.
Rašydamas pjesės tekstą Graužinis pasakoja įkvėpimo sėmęsis iš geltonosios spaudos, kurioje apstu detalių iš garsenybių gyvenimo, stulbinančių absurdiškumu ir tuštybe.
Jau pradėti platinti bilietai į premjerinį „cezario grupės“ spektaklį „Nutolę toliai“ pagal Pauliaus Širvio poeziją (rež. Cezaris Graužinis). Šia premjera, kuri įvyks Vilniuje, Menų spaustuvėje, rugsėjo 3 ir 5 d.,trupė pradės savo aštuntąjį teatrinį sezoną.
Tuo metu, kai daugelis teatro kūrėjų Lietuvoje matuoja gyvenimo dramos gylį arba išradinėja sunkmetį palengvinančius humoro preparatus, teatro režisierius Cezaris Graužinis savo spektakliuose analizuoja laimės fenomeną.
„Moteris ir Liuciferis skirtingais pavidalais”, – du savo vaidmenis – Vido Bareikio spektaklyje „Kaligula” ir Cezario Graužinio „Dr. Fauste” – apibūdina aktorė Vilma Raubaitė, už šiuos darbus apdovanota Auksiniu scenos kryžiumi. Nors „cezario grupė” su žiūrovais iki rudens atsisveikins jau birželio 12-ąją, teatro mėgejai dar gali suspėti pamatyti ne vieną spektaklį su puikiai kritikų įvertinta aktore. Artėjant paskutiniam šio sezono spektaklio „Dr. Faustas“ rodymui, su Vilma kalbamės apie kryžiumi įvertintą velnio vaidmenį, santykius su kolegomis ir vidines būsenas.
Cezario Graužinio vadovaujamas teatras „cezario grupė“ – nepriklausomas, savitą braižą turintis teatro organizmas, šiemet švenčia dešimties metų sukaktį. Šį ypatingą sezoną teatras pradeda ir netradicine premjera – spektakliu „Dar viena meilės staigmena“ pagal XVIII a. prancūzų dramaturgo Pierre de Marivaux pjesę. Tai kūrinys apie meilės laukimą ir bendravimą tarp žmonių tiesiog vardan bendravimo, – tokį buvimą kartu, kuris gyvenimą paverčia džiaugsmingą ir prasmingą. Spektaklio premjera vyks Menų spaustuvėje rugpjūčio 31, rugsėjo 1 dienomis.